..
2009-07-29 07:19
Sunku?..
Apsidairius man atrodo, kad žmonės sugeba mokytis iš klaidų tiktai kariami.
Atsukim metus laiko atgal: daugybė gyveno pasinėrę į švaistymo ir nesustabdomo vartojimo kultūrą. Taupymas buvo labai nepopuliari praktika. Priešingai, žmonės sugebėjo švaistyt ir taškyt pinigus netgi savo ateities sąskaita — jeigu kažko labai noriu, bet neturiu pinigų, tai tiesiog paimsiu paskolą, o ne taupysiu. Štai dabar ir ateina ta ateitis, kurią jie jau “pardavė” bankams. Nors daug protingų knygų rašė ir daug protingų žmonių sakė, kad tai yra blogai, kad reiktų keistis, kad prie gero tai neprives. Likusieji linksėjo galvomis jiems pritardami ir kartodami “Blogai, vartotojiška kultūra ir švaistymas yra blogai…”, bet nė velnio nieko nekeitė ir toliau gyveno taip pat.
Dėl to dabar cypia ir raitosi, keikia valdžias, kaltina Amerikas, pyksta ant ‘neteisingo’ pasaulio, bet mokosi. Netikėtai kai kam atsiveria akys ir pamato, kad galima gyvenime labai daug ką optimizuot, galima kartais pataupyt, o sąvoka “morališkai paseno” dar nėra pakankama priežastis keist puikiai veikiančius daiktus naujais.
Tas pats pas lietuvius ir su valdžia — vergo mentalitetas per amžių amžius. Nesvarbu kaip žmones kankinsi ar iš jų tyčiosiesi, viskas, ką jie padarys, tai inkš kaip mušami šunyčiai, pyks ant šeimininko ir tyliai jį keiks, bet nekąs ir nebėgs. Tikrai įdomu, iki ko reikia privest situaciją pas mus, kad broliai lietuviai be kalbų, skundų ir keiksmų pagaliau imtųsi ir veiksmų.
2009-07-28 19:28
Pasaulis neteisingas? Ha.
Pasaulis nebuvo ir negali būt teisingas ar neteisingas jau vien dėl to, kad teisybė ir neteisybė yra žmogaus išgalvotos sąvokos.
Gyvenimas toks jau yra, kad niekas niekada negarantuoja tau laimės, niekas neužtikrina pastovaus stabilaus darbo ar gero atlyginimo. Nesuprantu, kodėl žmonės įprato galvot, kad buvimas laimingu/sėkmingu yra natūrali būsena. Kitaip tariant, kas jums sakė, kad turite būti laimingi??? Dėl laimės reikia dirbt/kovot.
Vienintelis užtikrintas dalykas yra tai, kad gausi progų — kartais su didesne pasisekimo tikimybe, kartais su mažesne. Pasinaudojęs tom progom gali daryt savo gyvenimą sėkmingu, gali pasiekt laimę, o gali ir nepasiekt.
Dėl tokio požiūrio, kad laimė, lengvas gyvenimas ir pasisekimas yra natūralūs dalykai aplankantys kiekvieną iš mūsų žmonės ir mato aplink save vien tik “neteisybę”, piktinasi “koks negeras šitas pasaulis” ir kaltina dėl savo nesėkmių išorines aplinkybes.
2009-07-14 07:48
Religija — ar į senatvę visi žmonės suvaikėja?
Bažnyčia jau yra atgyvena. Mūsų karta senatvėj greičiausiai masiškai šaldysis kriogenikos laboratorijose tikėdamiesi, kad kada nors mokslas ras būdą juos atšildyt ir galės pamatyt nuostabųjį ateities pasaulį… Lygiai tą senais laikais darė egiptiečiai piramidėse, o mes didžiuosimės savo protu galvodami, jog sugalvojom tokį nepaprastai modernų dalyką.
Kurie nesišaldys, galbūt vietoj Biblijos skaitys kokią “Urantijos knygą” ir tikės, kad žmones į Žemę atgabeno ateiviai, kurie greitai sugrįš ir savo erdvėlaiviais nugabens mus visus į amžinos palaimos planetą.
Vienaip ar kitaip žmonės visada naiviai ieškos kelio į nemirtingumą, o kai esam užaugę su digimonais, transformeriais, NSO ir konspiracijos teorijom būtų naivu galvot, jog tikėsim “tradiciniu” dievuliu, bažnyčia ir kunigėlių skiedalais. Mums bus reikalingi visiškai nauji, švieži skiedalai, kuriais galėtume save apgaudinėti.
Visgi stengiuosi būt optimistas — žinau, kad nors ir labai mažai, bet būna žmonių, kurie šviesų protą, kritinį mąstymą ir laisvamanišką mintį vertina labiau už bet kokias širdį raminančias tačiau nerealistiškas viltis ar svajones apie amžinybę. Kaip kalbėjo Einšteinas: tik labai silpnos asmenybės, gležnos sielos nuolat ieško tokių vilčių ir negali pakelti minties, kad kažkada, po kūno mirties jie nebeegzistuos. Tik primityvus protas taip demonstratyviai atsisako pripažinti, kad nėra amžinas.
